AUKSO KIAUŠINIS


Lietuvių liaudies pasakos motyvais

Autorė J. Januškevičiūtė
Scenarijus, scenografija, režisūra – J. Januškevičiūtės.

Premjera 2000-02-26

Vaidina: J. Ross, R. Endriukaitis, L. Strazdauskienė, A. Žiurauskas


Už šį spektaklį režisierė 2000 m. pelnė aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – “Kristoforo” prizą. Taip pat spektaklis pripažintas geriausiu spektakliu vaikams Kauno mieste ir apdovanotas “Fortūnos” prizu. “Aukso kiaušinis” buvo vaidinamas X Baltijos šalių lėlių teatrų festivalyje Lenkijoje (2001m.) bei IX tarptautiniame teatrų vaikams festivalyje Jugoslavijoje (2002 m.).

Rytas. Prabudę iš miego Senelis ir Senelė pasakoja vienas kitam, ką sapnavo.

Švelniai kudakuoja atsibudusi Vištytė, meiliai prie šeimininkų kojų glaustosi Kačiukas. Senelis ir Senelė laimingi.

Kaip ir kas rytą Vištytė padeda kiaušinį. Seneliai ruošiasi jį išsikepti ir pusryčiauti. Nelaimei, Katinukas žaisdamas sudaužo kiaušinį. Seneliai nusimena. Ką dabar valgys pusryčiams?

Staiga Vištytė prakalba žmogaus balsu: “Neliūdėkit, aš jums padėsiu nepaprastą kiaušinį – auksinį.” Ir padeda. Didelį, blizgantį, auksinį! Tokio juk nevalgysi. Ką daryti?

Išsiruošia Senelis į turgų ir pardavęs kiaušinį parveža krūvą pinigų. Nesuskaičiuosi... Dabar senukams iškyla dar didesnė problema, ką gi pirkti.

Nusipirkę duonos, sviesto, sūrio, vėliau dešros, kumpio, sausainių, saldainių, dar vėliau karvę, arklį, naują trobą, seneliai užsimano rūmų. Ir ne tik rūmų. “Karalienė būsiu,- sako Senelė,- būsiu karalienė, visi man lenksis, bijos, drebės…”

Vieną rytą Vištytė nebepadėjo jokio kiaušinio. Tai begėdė! Seneliai uždaro ją į narvą, reikalaudami ir toliau dėti auksinius.

Staiga pakyla baisi vėtra, kažin kokia stebuklinga jėga užkelia senelius ant narvo ir blaško, blaško… Jie maldauja nematomos jėgos paleisti. Kai viskas nutyla, seneliai atsibunda savo mažoje trobelėje. Švelniai kudakuoja Vištytė, meiliai prie šeimininkų kojų glaustosi Kačiukas.