Naujienos

2013.02.14
„KALĖDŲ GIESMĖ“ PO DVIDEŠIMTIES METŲ

Kovo pradžioje numatoma premjera „Skrudžas, arba diena, kai galima atverti savo širdį“, pagal Č. Dikenso apysaką „Kalėdų giesmė“, nėra „debiutantė“ mūsų teatro scenoje. 1992 m. gruodį aktorė ir režisierė Elena Žekienė, įkvėpta kelionėse po Vakarų Europos teatrus patirtų įspūdžių, pristatė mažajai ir suaugesnei Kauno publikai Adventinę staigmeną – spektaklį „Kalėdų nakties istorija“.
„Norėjau sukurti spektaklį, skirtą Kalėdiniam laikotarpiui, kuris taptų atsvara įprastiems Naujametiniams vaidinimams. Spektaklis sulaukė namažai dėmesio, tačiau reikalavo didelio susikaupimo, buvo sudėtingos scenografijos, todėl gyvavo neilgai, "- pasakoja spektaklio kūrėja E. Žekienė.
„Kalėdų nakties istorija“ pasižymėjo originaliu režisūriniu sprendimu – gyvą planą keitė šėšėlių teatro elementai (iliustruojantys Skrudžo sapną), buvo naudojamos didelių gabaritų lazdelinės lėlės (Ateities, Praeities ir Dabarties dvasios).
„Spektakliui sukurti reikėjo viso būrio aktorių ir techninio personalo pastangų. Didžiulis krūvis teko pagrindinius vaidmenis atlikusiems aktoriams – Sauliui Bagaliūnui ir šviesios atminties Valdžiui Aleksaičiui, Aldonai Naciuvienei, Laimai Rupšytei, Reginai Čeponienei. Kadangi vaidinimui reikėjo berniuko, mums talkino ir moksleiviai – broliai Arvydas ir Raimundas Juškevičiai, Aigustas Butkus, kurio sugiedotos Kalėdinės giesmės „Tyli naktis“ įrašas skambėjo spektaklio metu,“ - ,,Kalėdų nakties istorijos” užkulisius puikiai mena režisierė.
Scenografiniams sumanymams įgyvendinti E. Žekienė pasikvietė R. Tumino spektaklyje „Vyšnių sodas“ (1990 m., Vilniaus mažasis teatras) „sužibėjusią“ dailininkę Ritą Daunoravičienę. Nors tai buvo pirmasis vilniškės menininkės darbas Lėlių teatre, ji greitai rado bendrą kalbą su režisiere ir sėkmingai įgyvendino scenografinę spektaklio viziją.
Nauja „Kalėdinės giesmės“ interpretacija mūsų teatro scenoje – netrukus. Iki pasimatymo premjeroje!




Atgal