Naujienos

TEATRO IR MOKSLEIVIŲ PROJEKTAS

Kūrybinio bendradarbiavimo su Kauno Juozo Grušo vid. m-klos moksleiviais iniciatyva, gimusi pernai pavasarį, buvo sėkmingai įgyvendinta šį sezoną kuriant kalėdinį spektaklį „Žaisliuko istorija“ mažojoje teatro scenoje. Aktorių R. Bartninkaitės ir R. Čižauskaitės sukurta kalėdinė pasaka buvo sekama vaikų fantazija nuspalvintame fone. 2-3 kl. moksleiviai: Marius Kelaitis, Milda Skaburskytė, Rugilė Kerševičiutė, Taurė Bosaitė, Faustė Ginataitė, Emilija Subatkevičiūtė, Rokas Šackus, Mantas Ulčickas bei jiems talkinusios mokytojos - Rasa Klingaitė, Vaida Gailiuvienė, Erika Gilienė ir Sima Venskūnienė - išmoningai sukūrė pasaką iliustruojančius piešinius, kurie tapo ženklia spektaklio scenografijos dalimi.

Sulaukus palankių publikos vertinimų nuspręsta po kalėdinio sezono spektaklį perkelti ir į teatro repertuarą. Tiesa, šį kartą pakeitusi pavadinimą muzikinė vaikystės fėjų pasaka “Meškiuko gimtadienis” pasipuoš naujais, pavasariniais moksleivių piešiniais. Numatoma premjera kovo 6 d.

FORTŪNOS DIENOS IR NAKTYS

Artėjant pavasariui Kauno scenas užtvindys premjerų liūtis – vasario 20 dieną čia prasidės 1-asis Kauno premjerų festivalis „Fortūnos dienos ir naktys“. Tris savaites truksiantis premjerų maratonas atvers teatro mėgėjamas ir profesionalams unikalią galimybę pamatyti Kauno teatrų 2009 metų premjeras. Pirmojo festivalio programoje – net 18 premjerų! Šis festivalis išaugo iš kasmetinės „Fortūnos“ apdovanojimų ceremonijos, per kurią paskelbiami geriausi teatrinio sezono spektaklių kūrėjai. Iki šiol tai buvo vien Kauno teatralų šventė, tačiau šiais metais nuspręsta ištirpdyti profesines ribas ir įtraukti į savo šventę žiūrovus, be kurių scenos menininkų kūryba prarastų tikrąją prasmę.

Šiais metais mūsų teatras sėkmės ir lemties deivei Fortūnai atnašaus kartu su dar 6 miesto teatrais. Premjerų pristatymai vyks trylikoje festivalio scenų. 2009 metų geriausi teatralų darbai bei Fortūnos išrinktieji bus tradiciškai paskelbti ir apdovanoti kovo pabaigoje Teatro dienai skirtame iškilmingame renginyje. Organizatoriai tiki, kad šis scenos menų festivalis padės atskleisti Kauno teatrų kūrybinį potencialą ir pamečiui išaugs į miesto, regiono ar net šalies teatrų kūrybinę platformą, pritrauksiančią užsienio teatrų prodiuserių, teatrologų ir kitų šios srities specialistų dėmesį.

eu_logo.jpg svietimas_kultura__logo.jpg
Europos Komisijos kultūros programos (2007-2013) projektas
ŠIUOLAIKINIS LĖLIŲ MUZIEJUS PERŽENGIA SKIRTINGŲ KULTŪRŲ RIBAS

Kauno valstybinis lėlių teatras yra Europos Komisijos kultūros programos (2007-2013) finansuojamo projekto “Šiuolaikinis lėlių muziejus peržengia skirtingų kultūrų ribas” dalyvis. Projekto organizatoriaus vaidmens ėmėsi Talino (Estija) valstybinis lėlių teatras. Metų trukmės projekte, vykstančiame iki 2010 m. rugsėjo mėnesio, partnerio teisėmis taip pat dalyvauja Rygos (Latvija) valstybinis lėlių teatras. Projekto idėja – atnaujinti ir stiprinti tradicinius kultūrinius ryšius tarp trijų Baltijos valstybių.

PROJEKTO PARTNERIAI:

logo_estia.jpg
 logo_latvia.jpg
 		logo_lietuva.jpg
ESTIJA LATVIJA LIETUVA

Šįkart dėmesio centre – lėlių muziejai, kurie neretai yra mažiau matoma teatro veiklos rūšis. Projektu siekiama aktyvinti lėlių teatrų muziejų veiklą, suformuojant viešas ekspozicijas ir pristatant jas tarptautiniame lygmenyje. Taip yra ne tik populiarinamas lėlių teatro žanras, tačiau ir vykdoma nacionalinės kultūros sklaida.

Nuo 2010-ųjų pavasario legendinio mūsų teatro spektaklio “Eglė Žalčių karalienė” (režisierius Stasys Ratkevičius, dailininkas Vitalijus Mazūras, premjera įvyko 1968 metais) personažų kompoziciją bus galima pamatyti Lietuvos lėlių scenos meną reprezentuojančioje ekspozicijoje Estijoje – Talino valstybiniame lėlių teatre.

Stebuklinga lietuvių liaudies pasaka „Eglė žalčių karalienė“ tarsi neišsenkanti versmė maitina jau ne vienos kartos vaizduotę. Sunku pasakyti, kada ji gimė. Pirmą kartą šią pasaką su dainuojamaisiais intarpais lenkų kalba paskelbė Anupras Jasevičius almanache „Biruta“ (1837 m.). XIX a. pabaigoje du pasakos variantai buvo išspausdinti leidinyje „Lietuvių literatūros draugijos pranešimai“. Juos perspausdino ir naujų variantų parašė Jonas Basanavičius rinkinyje „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1904–1905 m.). Šiuo metu yra žinoma apie 50 pasakos apie Eglę ir Žilviną variantų.
„Eglės žalčių karalienės“ motyvais sukurta įvairių originalių meno kūrinių. Tai Aleksandro Fromo-Gužučio, Antano Strazdo, Kazio Jarašiūno inscenizacijos, Miko Petrausko opera, Vinco Mykolaičio-Putino dramatizuota poemėlė, Eduardo Balsio baletas. Pasaką iliustravo grafikai, Eglės motyvai paplito skulptūroje, taikomojoje dailėje ir kitur. O Salomėja Nėris, 1940 m. sukūrusi poemą „Eglė žalčių karalienė“, pasiekė tikrą meistriškumo viršūnę, – poema teisėtai pradėta vadinti lietuvių poezijos šedevru.
Tačiau ir po to Eglė su Žilvinu sėkmingai tęsė kelionę į literatūros kūrinius. Poetas Marcelijus Martinaitis sukūrė naują pasakos variantą „Žemės dukra“ (1981 m. pastatyta Vilniaus „Lėlės“ teatre, režisierius Vitalijus Mazūras). Vaikų poetas Anzelmas Matutis parašė poemą „Eglės sūnus“ (1988 m. pastatyta Kauno valstybiniame lėlių teatre, režisierius Algimantas Stankevičius), atskleidžiančią visiškai naują legendos tęsinį.
Kauno valstybinio lėlių teatro vyriausiasis režisierius Stasys Ratkevičius 1968 m. S. Nėries poemai scenoje suteikė naują gyvybę, o spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ šio teatro lėlininkus išgarsino toli už Lietuvos ribų (žr. nuotraukas).

II Pabaltijo ir Baltarusijos lėlių teatrų festivalyje Rygoje kauniečiai pelnė visus pagrindinius prizus – už geriausią režisieriaus, dailininko (V.Mazūras) ir aktorės (Regina Čeponienė) darbus, spektaklis taip pat buvo apdovanotas prizu už geriausią nacionalinį pastatymą.
Lėlės ir dekoracijos buvo gaminamos iš natūralių medžiagų: tikro medžio, šiaudų, lino plaušų, rupios drobės. Lėlių figūros priminė liaudies architektūros detales, o geriau įsižiūrėjus į iš pirmo žvilgsnio monotoniškus lėlių veidus buvo galima įžvelgti stilizuotą lietuvišką verpstę. Metalu apvedžiotos Eglės ir jos vaikų akys rodė esant kažkokį mistinį ryšį su žalčiais. Iš pažiūros statiškos, lakoniškos, gal šiek tiek grubios lėlės mintimis nukeldavo pas liaudies dievdirbius, į lietuviško kaimo smūtkelių, šiaudinių saulučių, senų kaimo papuošalų karaliją. Spektaklyje pavyko atskleisti subtilią ir tragišką Eglės lemtį, lydimą įtaigios kompozitoriaus Eduardo Balsio muzikos.
Vaikų tardymo ir Žilvino nužudymo mizanscenoje vietoje Eglės brolių per tuščią sceną ritmiškai pralinguodavo tik trys dalgiai, priversdami žiūrovus susigūžti iš siaubo ir netikėtumo. Įvairiose peržiūrose ir festivaliuose žiūrovai ir reikli kritika žavėjosi sukrečiančia spektaklio įtaiga, puikia scenografijos estetika, aktorių profesionalumu.
„Eglė žalčių karalienė“ tapo savotiška Kauno lėlių teatro relikvija – pasakos motyvai atsispindi žiūrovų vestibiulį puošiančiame spalvotame vitraže (dailininkas Vidmantas Valentas).
Po daugelio metų ES remiamas projektas „Šiuolaikinis lėlių muziejus peržengia skirtingų kultūrų ribas“ suteikė galimybę naujai prikelti išskirtinio kauniečių spektaklio personažus. Taline, atviroje ekspozicijoje, drauge su žymiausių estų ir latvių spektaklių lėlėmis savo tylią sakmę seks Eglė ir Žilvinas.

Šiuo metu gamybinėse dirbtuvėse vyksta paruošiamieji darbai. Lietuvos ekspozicija Estiją pasieks gegužės mėnesį
(žr. nuotraukas).



Šis projektas skirtas ne tik plačiąjai publikai, bet ir teatro specialistams, kuriems yra suteikiama galimybė keistis patirtimi su užsienio kolegomis, semtis žinių organizuojamuose seminaruose ir kūrybinėse dirbtuvėse bei jas taikyti tolimesnėje kūrybinėje veikloje. Tai yra pirmasis projektas, telkiantis dėmesį į “nematomus” teatro profesionalus – technikinį personalą, kuriuos kiti projektai dažniausiai palieka nuošaly. Nuo praėjusių metų pavasario trijų Baltijos šalių konstruktoriai, butaforai, siuvėjai, staliai, kiti darbuotojai turi galimybę pasidalinti žiniomis, stebėti, kokie procesai šioje srityje vyksta kitose šalyse, o vėliau panaudoti patirtį savo darbe (žr. nuotraukas iš viešnagės Čekijos lėlių teatruose ir muziejuose).


Ypač įsimintina buvo projekto partnerių viešnagė Prancūzijoje. 2009 m. rugsėjo mėnesį jungtinė trijų Baltijos šalių lėlininkų delegacija lankėsi garsiajame Šarlevilio-Mezjero (Charleville-Mezieres) mieste. Čia įsikūręs ne tik Tarptautinis marionečių institutas, bet ir tarptautinės lėlininkų asociacijos UNIMA, švenčiančios savo 60-metį, pasaulinė būstinė (žr. nuotraukas).


Viešnagė sutapo su garsiuoju Šarlevilio festivaliu, kurio dviejų savaičių programą tarsi milžinišką įvairių tautų mozaiką sudarė daugiau nei 300 lėlių teatrų, trupių, pavienių atlikėjų. Kasdien skirtingose erdvėse vyko virš 50 spektaklių ir teminių renginių: lėlės karaliavo gatvėse, aikštėse, mažuose kiemeliuose, parduotuvių vitrinose, kavinių languose bei interjeruose, aikštės prekyvietėse. Visų festivalio spektaklių pamatyti buvo neįmanoma, bet organizatoriai pateikė siurprizą: keletą žiūrovų daug dėmesio sulaukusių spektaklių galima buvo pamatyti ir pagrindinėje miesto aikštėje. Žinoma, didžiąją dalyvių dalį sudarė prancūzai, taip pat dominavo artimiausi kaimynai - Belgijos, Italijos, Ispanijos lėlininkai. Rytų šalims atstovavo Haičio ir Korėjos teatrai. Geriausi festivalio spektakliai rėmėsi kelių menų sinteze: muzika, lėlėmis ir aktorių judesiu (žr. nuotraukas).


Štai ką apie 49-ąjį festivalį rašė patys prancūzai:
„Dvi savaites Šarlevilis-Mezjeras buvo keisto antplūdžio auka. Nauja šio festivalio direktorė Anne Francoise Cabanis buvo paskelbusi temą „Lėlė menų centre“. Tai rodo dideles renginio ambicijas, ir, atrodo, jos pasiteisina“. („Humanite“)
„130 miesto šeimų priėmė lėlininkus iš 25 pasaulio šalių. Parduota 73 000 bilietų po 8 eurus. Lėlės čia nebėra vienišos, izoliuotos. Jos scenoje jungiasi su šokio, plastikos, pantomimos menais, cirku ir tai žavu“. („Liberaton“)
„Lėlėms nesvarbi tautybė ir kalba. Jos turi didžiulį raiškos arsenalą savo idėjoms ir žaismei“. („La vie“)
(Daugiau informacijos www.festival-marionnette.com ).

Tokio pobūdžio projektas pastebimai praplės profesionalių lėlininkų kūrybinio bendradarbiavimo galimybes, padės pristatyti Lietuvos lėlių teatrą tarptautiniame kontekste ir skatins tarptautinį bendravimą.

Europos Komisijos kultūros programos (2007-2013) projektas
SKRAJOJANTIS FESTIVALIS

Mūsų teatras dalyvauja projekte “Skrajojantis festivalis ” - šeima ir vaikai šiuolaikinėje Europoje. Šis projektas įvairių Europos šalių auditorijai tikisi atskleisti problemas, su kuriomis susiduria šiandienės modernios šeimos. Per teatrinį pasakojimą bus diskutuojama apie vaikus ir šeimą. Projektas unikalus tuo, kad kviečia teatrus pažvelgti į šią visuomenės problemą iš visiškai skirtingo politinio, ekonominio ir socialinio konteksto.

Šeima ir vaikas - esminiai objektai, ties kuriais sukasi svarbiausia diskusija modernios sociologijos, psichologijos ir pedagogikos tyrimuose. Šių diskusijų priežastis – aiškiai pastebima tradicinės šeimos modelio krizė, alternatyvios šeimos gyvenimo formos, pastebimos komplikacijos, vaidmenys ir sąlygos veikiančios šiandienių vaikų gyvenimą, o taip pat gilesnis šeimyninių santykių suvokimas ir funkcijos auklėjant vaikus. Ši tema prasiskverbė įvairiomis formomis ir požiūrio taškais į modernią literatūrą ir kultūrą, neaplenkiant teatro.

Projekto tikslai: pradėti tarpkultūrinį, meninį dialogą; ilgalaikės kultūrinės veiklos vystymas; teatrinių ieškojimų skatinimas šiandienos Europai aktualiomis temomis; kultūrinių mainų plėtra tarp skirtingų Europos šalių teatrų; tarpkultūrinio bendradarbiavimo spektaklių ir teatrinių projektų palaikymas; modernios europietiškos literatūros propagavimas, šeimos ir vaiko šiandieniam pasauly tema; tarptautiniai kūrybiniai mainai (aktorių, kūrėjų ir k.t.).

Pirmasis projekto etapas – penki Europos teatrai skirtingose šalyse kurs spektaklius tema „Šeima ir vaikas šiandienėje Europoje“. Kultūriniai, politiniai ir geografiniai skirtumai auditorijai atvers platesnę šios temos suvokimo perspektyvą.

Antrasis projekto etapas – sukurti spektakliai bus rodomi projekto partnerių šalių festivaliuose ir taip apkeliaus skirtingas šalis. Keturi teatrai iš skirtingų Europos Sąjungos šalių yra šio projekto partneriai: Kauno lėlių teatras (Lietuva), Baj Pomorski teatras (Lenkija), Stare Divadlo Nitra (Slovakija), Divadlo Loutek Ostrava (Čekija). Projekto partneris – Valstybinis akademinis Ukrainos lėlių teatras.

Mažieji kauniečiai ir miesto svečiai projekto „Skrajojantis festivalis” - šeima ir vaikai šiuolaikinėje Europoje spektaklius galės pamatyti 2011m. gegužės pabaigoje vyksiančio tarptautinio festivalio „Šypsos lėlės ir vaikai“ metu.