Kauno valstybinis lėlių teatras

Istorija

Kauno valstybinis lėlių teatras oficialią veiklą pradėjo 1958 m. sausio 18 d. Marijampolėje (tuomet Kapsuke). Dviejų entuziastų – dramos aktorių Stasio Ratkevičiaus ir Valerijos Gruodytės-Ratkevičienės namų teatre puoselėta idėja sukurti lėlių teatrą vaikams jau tų pačių metų pavasarį tapo realybe, – scenos rampą išvydo pirmoji premjera N. Gernet „Stebuklingasis Aladino žibintas“ (pagal Rytų šalių pasakų knygą „Tūkstantis ir viena naktis“). Spektaklį režisavo S. Ratkevičius, scenografiją ir lėles sukūrė M. Mdivani. Trupės pagrindą sudarė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos teatrinio skyriaus absolventai.

Nuo pirmojo spektaklio iki šių dienų teatras su nedidelėmis išimtimis laikosi įkūrėjų iškeltos nuostatos – kurti tik vaikams.

1960 m. teatras persikėlė į Kauną. Prasidėjo ilgas, sudėtingas kūrybos kelias, kuris suformavo savitą teatro braižą, tradicijas.

Nuo pirmosios premjeros teatro metraštyje užfiksuota beveik 180 pastatymų vaikams. Iki 1990-ųjų kūrybinę teatro raidą ryškiausiai reprezentuoja dviejų režisierių darbai: S. Ratkevičiaus pastatymai – I. Štoko „Velnių malūnas“,V. Majakovskio „Misterija Buf“, P. Mančevo „Zuikių mokykla“, S. Nėries „Eglė – žalčių karalienė“, A. Popesku „Spindulėlis“, J. Degutytės „Aš ieškau fleitos“, S. Ratkevičiaus „Joniukas“ (pagal J.Biliūno pasakas) ir t.t., bei A. Stankevičiaus spektakliai – I. Ignatavičiaus „Šyvio dalia“ ir „Stebuklingoji motina Elnė“ (pagal Č. Aitmatovą), N. Langės „Pasaka apie Kajų ir Gerdą“ (pagal H. K. Anderseno pasaką „Sniego karalienė“), A. Puišytės „Juodoji karalaitė“, A. Matučio „Eglės sūnus“ ir t.t.

Sėkmingų darbų yra sukūrę ir kiti teatre dirbę bei kviesti režisieriai: L. Lankauskaitė („Juodoji višta, arba požemio gyventojai“ pagal A. Tolstojų), M. Brėdikytė (D. Griuelo „Skudurinė Onutė“), R. Driežis („Senelis ir anūkas“ pagal lietuvių pasaką), aktorė E. Žekienė (A.Žeko „Kalėdų nakties istorija“ pagal Č. Dikensą) ir t.t.

Įsimintini scenografų D. Barausko, J. Stauskaitės, J. Račinskaitės darbai ir, be abejonės, Vitalijaus Mazūro scenografija ir lėlės. Buvęs ilgametis Vilniaus „Lėlės“ teatro dailininkas ir vyr. režisierius V. Mazūras su Kauno valstybiniu lėlių teatru bendradarbiauja daugiau kaip 30 metų.

Daug gastrolių ir tarptautinių lėlių teatro festivalių mena Kauno lėlininkai. Jiems plojo Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, buvusios Sovietų Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių vaikai.

Bibliografijos rodyklė.



		Istorija Kauno valstybinis lėlių teatras oficialią veiklą pradėjo 1958 m. sausio 18 d. Marijampolėje (tuomet Kapsuke). Dviejų entuziastų – dramos aktorių Stasio Ratkevičiaus ir Valerijos Gruodytės-Ratkevičienės namų teatre puoselėta idėja sukurti lėlių teatrą vaikams jau tų pačių metų pavasarį tapo realybe, – scenos rampą išvydo pirmoji premjera N. Gernet „Stebuklingasis Aladino žibintas“ (pagal Rytų šalių pasakų knygą „Tūkstantis ir viena naktis“). Spektaklį režisavo S. Ratkevičius, scenografiją ir lėles sukūrė M. Mdivani. Trupės pagrindą sudarė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos teatrinio skyriaus absolventai. Nuo pirmojo spektaklio iki šių dienų teatras su nedidelėmis išimtimis laikosi įkūrėjų iškeltos nuostatos – kurti tik vaikams. 1960 m. teatras persikėlė į Kauną. Prasidėjo ilgas, sudėtingas kūrybos kelias, kuris suformavo savitą teatro braižą, tradicijas. Nuo pirmosios premjeros teatro metraštyje užfiksuota beveik 180 pastatymų vaikams. Iki 1990-ųjų kūrybinę teatro raidą ryškiausiai reprezentuoja dviejų režisierių darbai: S. Ratkevičiaus pastatymai – I. Štoko „Velnių malūnas“,V. Majakovskio „Misterija Buf“, P. Mančevo „Zuikių mokykla“, S. Nėries „Eglė – žalčių karalienė“, A. Popesku „Spindulėlis“, J. Degutytės „Aš ieškau fleitos“, S. Ratkevičiaus „Joniukas“ (pagal J.Biliūno pasakas) ir t.t., bei A. Stankevičiaus spektakliai – I. Ignatavičiaus „Šyvio dalia“ ir „Stebuklingoji motina Elnė“ (pagal Č. Aitmatovą), N. Langės „Pasaka apie Kajų ir Gerdą“ (pagal H. K. Anderseno pasaką „Sniego karalienė“), A. Puišytės „Juodoji karalaitė“, A. Matučio „Eglės sūnus“ ir t.t. Sėkmingų darbų yra sukūrę ir kiti teatre dirbę bei kviesti režisieriai: L. Lankauskaitė („Juodoji višta, arba požemio gyventojai“ pagal A. Tolstojų), M. Brėdikytė (D. Griuelo „Skudurinė Onutė“), R. Driežis („Senelis ir anūkas“ pagal lietuvių pasaką), aktorė E. Žekienė (A.Žeko „Kalėdų nakties istorija“ pagal Č. Dikensą) ir t.t. Įsimintini scenografų D. Barausko, J. Stauskaitės, J. Račinskaitės darbai ir, be abejonės, Vitalijaus Mazūro scenografija ir lėlės. Buvęs ilgametis Vilniaus „Lėlės“ teatro dailininkas ir vyr. režisierius V. Mazūras su Kauno valstybiniu lėlių teatru bendradarbiauja daugiau kaip 30 metų. Daug gastrolių ir tarptautinių lėlių teatro festivalių mena Kauno lėlininkai. Jiems plojo Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, buvusios Sovietų Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių vaikai. Bibliografijos rodyklė.