Naujienos

2016.03.13
100 - OSIOS VALERIJOS GRUODYTĖS - RATKEVIČIENĖS GIMIMO METINĖS

Kovo 14 d. minimos nusipelniusios Lietuvos Respublikos artistės, dramos, lėlių teatro ir kino aktorės, pedagogės, režisierės, vienos iš lėlių teatro ir muziejaus įkūrėjų VALERIJOS GRUODYTĖS - RATKEVIČIENĖS 100-osios gimimo metinės.
  • Valerija Gruodytė - Ratkevičienė gimė Petrapilyje (carinė Rusija), emigrantų iš Lietuvos - Antano Gruodžio ir Leokadijos Gruodienės šeimoje.
  • 1930 m. Valerija baigė Dusetų (Zarasų raj.) šešerių metų pradžios mokyklą. Vėliau mokslus tęsė Kauno bei Vilniaus suaugusiųjų gimnazijose.
  •  Pirmoji pažintis su profesionaliu teatru įvyko 1945 m., kuomet, pabaigusi Vilniaus dramos teatro studiją, Valerija įsitraukė į  „Vaidilos“ teatro lėlių trupės veiklą. 
  • Tais pačiais metais kartu su vyru Stasiu Ratkevičiumi ir dukra Joana V. Gruodytė – Ratkevičienė išvyko dirbti į į po karo atkuriamą Klaipėdos muzikinės komedijos teatrą. Klaipėdoje Valerija baigė režisieriaus Juozo Gustaičio vadovaujamą teatrinę studiją, Klaipėdos muzikos mokyklos prieškursinį chorvedybos skyrių ir pedagoginę mokyklą.
  • Per 12 pajūryje praleistų metų atsiskleidė Valerijos aktoriniai sugebėjimai, dirbdama su įvairiais režisieriais ji sukūrė daug ryškių draminių vaidmenų. Jos kūrybinė biografija formavosi taip pat ir Žemaičių (Telšių), Kapsuko (dabar Marijampolės) Kauno dramos teatruose. 
  • Aktorė vaidino ir lietuviškame kine, kur didžiausią kūrybinį džiaugsmą patyrė sukūrusi poeto Juliaus Janonio motinos vaidmenį kino filme „Julius Janonis“ (1959 m.).
  • Tebedirbant Klaipėdoje, V. ir S. Ratkevičiams gimė idėja įkurti lėlių teatrą vaikams. Valerija su vyru Stasiu vakarais savo bute meistraudavo lėles ir „namų teatre“ bandydavo joms įkvėpti gyvybės. Svajonė įkurti savarankišką lėlių teatrą išsipildė – 1958 metais Kapsuko (dabar Marijampolės) dramos teatro prieglobstyje buvo oficialiai įkurtas Lėlių teatras, skirtas mažiesiems žiūrovams. 1960 m. teatras persikėlė į Kauną.
  • Nuo pirmosios Lėlių teatro įsikūrimo dienos V. Gruodytė – Ratkevičienė jam paskyrė visą savo širdį ir sugebėjimus. Paklausta, kokią profesiją pasirinktų, jei būtų galima pradėti gyvenimą iš naujo, Valerija yra atsakiusi: „Ar vieną, ar du, ar tris, ar net... dešimt kartų rinkčiausi vis tą patį kelią“. 
  • Įsimintiniausi jos vaidmenys lėlių teatre: MOTINA, N. Gernet  „Stebuklingasis Aladino žibintas“, 1961 m.; MEKEKELIS, A. Žeko „Smailiaragės bičiuliai“, 1964 m.; EŽIENĖ, G. Matvejevo „Du drąsuoliai“, 1967 m.; ZUIKIŲ MAMA, P. Mančevo „Zuikių mokykla“, 1968 m.; EGLĖS MOTINA, S. Neries „Eglė – žalčių karalienė“, 1968 m.; DRAMBLIUKAS, G. Vladyčinos „Smalsusis drambliukas“, 1972 m.; ŽUVYTĖ, J. Degutytės „Aš ieškau fleitos“, 1977 m.; LAPĖ, U. Lejes „Buratinas skrenda į mėnulį“, 1978 m.; JONIUKO MOTINA, J. Biliūno  „Joniukas“, 1979 m.; KRIAUŠĖ, R. Skučaitės „Mane saulytė šaukė“, 1981 m.; SENELĖ, E. Frišer „Princesė ir kiauliaganys“, 1982 m.; ANTIS, D. Urbano „Ančiukų namo paslaptis“, 1983 m. ir kt.
  • Nuo 1963 m. pradėjusi rūpintis teatro pedagoginiu skyriumi, Valerija organizavo susitikimus, pokalbius su moksleiviais, teikė konsultacijas mėgėjams, vedė kursus lėlių žanro specifikos klausimais būsimiems mokytojams. 
  • Valerijos pastangomis 1994 m. teatro patalpose įkurtas lėlių muziejus, kur vietą rado jos išsaugotos nevaidinamų spektaklių lėlės, dekoracijos ir rekvizitas. Muziejuje šiuo metu sukaupta daugiau nei 900 eksponatų, tarp kurių - pirmųjų teatro spektaklių gabitinės lėlės, primenančias grynojo realizmo estetiką bei vėlesnių laikotarpių stilizuoti personažai, teatriniai apdovanojimai, dokumentai, spektaklių afišos, programėlės ir dekoracijos. „Valerija – kaip pelytė, jaudinosi dėl kiekvieno dokumento, pastabos, afišos, lėlės, dekoracijos, viską nešė į savo urvelį, ji kaip sielininkas bandė saugoti gražiausias teatro akimirkas“,- atsiminimais apie kūrėją pasidalino teatro vadovas Sigitas Klibavičius.
  • Fantazijos ir pasakų šalies kadaise paviliota V. Gruodytė - Ratkevičienė  niekada neabejojo tuo, kam pašventė didžiąją savo gyvenimo dalį: „Lėlė – didysis gyvenimo stebuklas. Net apsakyti negaliu, kas tai per apžavai!“


Atgal